2015 m. gruodžio 2 d., trečiadienis

Kodėl taip nutinka?

Studentai prieš dėstytojus ir vice versa. Turiu ir aš asmeninių nuoskaudų šia tema, todėl ir rašau. Labiausiai dėl to, kad jaučiuosi beveik bejėgis šito didelio nesusikalbėjimo akivaizdoje. Ir bent jau remdamasis tuo, kas publikuojama, žinau, kad kai kur pats esu neteisus ir kai kur klysta autoriai to, kas viešai prieinama. Užuot rašęs, ką manau, užduodu šiuos klausimus.

Kas lemia tai, kad neįprasta manyti, jog būti dėstytoju yra gera profesija?
Dėl kurių priežasčių studentai prastai vertina savo studijų kokybę?
Ar studentas turi svarstyti studijų kokybę pildydamas įvairias apklausas universiteto iniciatyva?
Ar studentas savo iniciatyva turėtų teikti atsiliepimus ir pasiūlymus studijų kokybei gerinti?
Galbūt universiteto dėstytojai ir administracija seniausiai žino kone visas problemas?
Kaip dažnai tenka girdėti dėstytojus, kurie pripažįsta, kad nežino atsakymų į kai kuriuos su jų dėstomais studijų modulių medžiaga susijusius klausimus?
Kaip dažnai techniškųjų mokslų studentai lankosi teorinėse paskaitose?
Kaip taip nutinka, kad visgi kai kurie dėstytojai sulaukia beveik absoliutaus studentų lankomumo?
Ar profesoriaus kompetencija turi įtakos tam, kaip gerbiamas šis profesorius studentų tarpe?
Ką reiškia tas diplomas, kai tokį patį gaus ir kitas, ne itin motyvuotas grupės studentas?
Kaip pasikeistų minėto diplomo vertė, jei jį įgyti būtų sudėtingiau?
Kas nutinka studentui, kai studijos reikalauja itin nedaug laiko ir dėmesio?
Ar gali būti taip, kad nei studentui, nei dėstytojui akademinė veikla visiškai nėra pagrindinė?
Ar universitetas pagrįstai nuolaidžiauja studentams, lengvindamas modulių medžiagą?
Ar smerktinas studento pasirinkimas mesti studijas?

Žinoma, esu išmėginęs tik vieną specialybę ir tik du universitetus. Todėl negaliu pasiekti norimo objektyvumo.