Neapykanta dalykams ir žmonių prikolai

Nors pavadinimas tai siūlytų, neturėtų šis įrašas būti kupinas neapykantos. Tai tikrai nėra pojūtis, dėl kurio šitai rašau.

Galiausiai, ką tik sutikome Naujuosius metus. Skamba lyg didelis įvykis, kuris nėra didelis man, bet aš prastai reprezentuoju savo amžiaus ar šiaip žmones. Šis tarsi nusivylimas įprastomis šventėmis nereiškia mano pesimizmo. Man kiekviena diena tokia graži ir ypatinga kaip šiandien. Dėl to kažkuria prasme esu susižavėjęs pasauliu ne ką mažiau, nei, manytina, kad didžioji dalis žmonių populiacijos. Mano susižavėjimas tėra labiau išskirstytas laike.

Dabar apie tai, kodėl ir kaip nusipelniau būti Dalyku Nekentėju. Pirminė kaltė tenka mano menkam reprezentatyvumui savo amžiaus grupėje (ir vėliau tai galima apibendrinti bet kokiam amžiui). Tie žmonės mėgsta bendrauti, draugų kompaniją, šiek tiek alkoholio, pajuokavimų, vieną kitą žaidimą. Taip jie tampa atviresni ir tai juos šiek tiek suvienija. Kai groja mėgstama muzika, esi geroje kompanijoje, išgeri truputį vyno ir štai jūs šokate, linksminatės. Jūs, bet ne aš. Žmonių prikolai, aš sakau, lyg man tai negaliotų. Lyg aš nebūčiau žmogus, nes tai, kas įprasta kitiems, man nenormalu. Nenormalu ne tuo, kad nesuprasčiau ar smerkčiau tai – juk suprantu ir nesmerkiu. Bet pats nesu toks. Galiu iki paskutinės detalės suvokti, kodėl ši muzika priverčia jus judėti ir lygiai taip pat galėtų priversti judėti mane. Bet ne. Lyg detalės man trūktų.

Žinoma, nors nėra akivaizdu. bet jokiu būdu nesu šiuo požiūriu išskirtinis.Tokių žmonių yra daugybė, bet mes nesusirenkam kartais visi į vieną vietą, kad būtų galima nustatyti, kiek mūsų yra. Mes mėgstame turėti daug asmeninės erdvės. Kartais labiau psichologiškai, nei fiziškai.

Grįžtant prie etiketės, tikriausiai įprastai atrodau ir elgiuosi lyg būčiau atviresnis ir malonesnis žmogus. Galbūt net norėtum su manimi susipažinti. Todėl kalbėdamas apie žmonių prikolus galiu kiek nustebinti ir staiga atsiriboti nuo savo pirminio įvaizdžio. Tuomet būtent matote mane kaip Dalykų Nekentėją. Galima tikėtis mano gana žmogiškos reakcijos ir štai jos nėra. Ten, kur kiti turi aiškų emocinį atsaką, aš galiu absoliučiai nesureaguoti. Supykę žmonės dažnai elgiasi taip pat kaip aš, tik jų galvose emocijų tikrai netrūksta. Bet iš šalies argi atskirsi…

Taigi, labai tikėtina, kad nebūsime draugais. Šiek tiek gaila, bet kiekviena įvykių seka, kuri tai lemtų yra itin menkai tikėtina.

Kodėl taip nutinka?

Studentai prieš dėstytojus ir vice versa. Turiu ir aš asmeninių nuoskaudų šia tema, todėl ir rašau. Labiausiai dėl to, kad jaučiuosi beveik bejėgis šito didelio nesusikalbėjimo akivaizdoje. Ir bent jau remdamasis tuo, kas publikuojama, žinau, kad kai kur pats esu neteisus ir kai kur klysta autoriai to, kas viešai prieinama. Užuot rašęs, ką manau, užduodu šiuos klausimus.

Kas lemia tai, kad neįprasta manyti, jog būti dėstytoju yra gera profesija?
Dėl kurių priežasčių studentai prastai vertina savo studijų kokybę?
Ar studentas turi svarstyti studijų kokybę pildydamas įvairias apklausas universiteto iniciatyva?
Ar studentas savo iniciatyva turėtų teikti atsiliepimus ir pasiūlymus studijų kokybei gerinti?
Galbūt universiteto dėstytojai ir administracija seniausiai žino kone visas problemas?
Kaip dažnai tenka girdėti dėstytojus, kurie pripažįsta, kad nežino atsakymų į kai kuriuos su jų dėstomais studijų modulių medžiaga susijusius klausimus?
Kaip dažnai techniškųjų mokslų studentai lankosi teorinėse paskaitose?
Kaip taip nutinka, kad visgi kai kurie dėstytojai sulaukia beveik absoliutaus studentų lankomumo?
Ar profesoriaus kompetencija turi įtakos tam, kaip gerbiamas šis profesorius studentų tarpe?
Ką reiškia tas diplomas, kai tokį patį gaus ir kitas, ne itin motyvuotas grupės studentas?
Kaip pasikeistų minėto diplomo vertė, jei jį įgyti būtų sudėtingiau?
Kas nutinka studentui, kai studijos reikalauja itin nedaug laiko ir dėmesio?
Ar gali būti taip, kad nei studentui, nei dėstytojui akademinė veikla visiškai nėra pagrindinė?
Ar universitetas pagrįstai nuolaidžiauja studentams, lengvindamas modulių medžiagą?
Ar smerktinas studento pasirinkimas mesti studijas?

Žinoma, esu išmėginęs tik vieną specialybę ir tik du universitetus. Todėl negaliu pasiekti norimo objektyvumo.

Savaitėlės apibendrinimas

Kaip ir tikriausiai kiekvienas kenčiantis dėl nuosavos nuomonės turėjimo, vėl imuosi rašymo, užuot taikiai geiminęs arba partinęs, kaip ir gerbiamieji už lango. Tikriausiai šią savaitę skaičiau gan daug spaudos ir visai daug mokslo. Spaudos galėčiau ir neskaityti, galbūt net norėčiau, bet kurgi dingsi. Ir ne, penki-šeši šimtai kilometrų nuo Lietuvos veikiančio interneto kryptimi nieko nekeičia. Ir žinoma FB, kur kiekvieną dieną mėginu būti pasiekiamas, neleidžia užmiršti pasaulio. 

Kadangi pasaulis man per visus info-kanalus rodomas toks, kokį reikia rodyti europiečiams, tai specialusis dėmesys - žinoma - Prancūzijai. 

Gaila, kad žmonės dar nesugyvena taikiai. Atrodo jau pas mus, šalyse su gana stipriomis ekonomikos sistemomis, problema pamažu išnyksta. Viskas gerai,  jei niekas nėra išnaudojamas dėl šios gerovės. Gal mergaitės giliai Azijoje siuvančios mums drabužius, gal šiaip viščiukai. Sako, kad įvairių rūšių vegetarai, veganai net ir apie tai pagalvoja. Tai dėl jų gerovės niekas nenukenčia? Tikriausiai vistiek nukenčia, tik jau nelengva atsekti. Kada nors gal visi atsisakysime vargšelių mėsytės ir mylimų kotletukų kilmė bus nežinoma, bet pasikliaujamai neviščiukinė. Bet pradžiai išmokykime tuos, kurie šventai tiki, kad jie privalo ką nors smurtu įrodyti. Būtų tai tie, ką vadiname ISIS arba bet kas prieš tai ar po to, menkai skiriasi. Nežinau, ką daryti, bet šaudyti atgal galima per amžius veltui. Reiktų geresnio būdo.

Pavyzdžiui, Igoris. Grėsmė - didžiulė, bet pavojingumas minimalus. Grobis buvo per daug pavojingas tiek jam tiek aplinkiniams. Tai ir atsikratė juo. Žinoma, galvų riedėjimo procesas nėra išvengiamas po tokių įvykių. Bet čia žiniasklaidos ir politikų prikolai. Negali eiliniai pareigūnai neklysti, negali ir politikai, negali ir žiniasklaida. Vidaus reikalų ministras turi elgtis kaip krepšinio treneris po čempionato. Klausimai tie patys, pasiūlymai irgi. 

Mano pasitikėjimas šalies policija tikrai išaugo, nors kiekvienu atskiru pareigūnu pasitikėjimas gal šiek tiek ir sumenko. Bet tikriausiai taip geriau, nei atvirkščiai. Ir aišku, sąmokslo teorija susieja šį įvykį su T. Vidmanto "Gautu iškvietimu". Tai jis suorganizavo nemokamas ir labai tikroviškas pratybas sostinės pareigūnams, kad filmo anonsas iššautų taip, kaip neiššovė - kas? AKSU? Žiniasklaida nesutaria dėl automato modelio, o aš per daug nesidomėjau. Laukiu nesulaukiu, expectations are high. Gaila, nebūsiu Lietuvoje, kai pradės rodyt. Kaži kada pamatysiu. Tikriausiai pirma teks pamatyt begales skirtingų nuomonių. Et.

Merginos už lango toliau klykia (bičų balsų dažniui sienos labiau atsparios?). O aš pasiekiau gana gerą susikaupimo lygį šią savaitę. Dabar atėjus į mano kambarį ir pasakius kad ir geriausią savaitės prikolą, jokios reakcijos nesukelia. Todėl geriau iš anksto įspėti. Būtent šis susikaupimas padeda man įrodyti, kad Rezerfordo sukurtas atomo modelis neveikia. Galbūt kaip tik mokotės apie tai. Tikrai liūdnas pasaulio modelis. Kiekvienas atomo branduolys traukia į save besisukančius elektronus. Jie vemia vaivorykštėmis, taip netekdami visos turimos energijos (arba nevisai, dar nerandu kaip tai įrodyti) ir nukrenta į branduolį dideliu greičiu. Pasaulio pabaiga. Arba medžiagos pabaiga, jei taip tiksliai. 

Kaip žinia, dabar pats tikėtiniausias laikas pulti į neviltį. Šiemet, matyt, praleisiu, nors pagal viską, galėčiau pradėt jau nuo rytojaus, arba nuo artimiausios darbo dienos. Gerai, kai nieko nereikia daryti. Tiesiog miegi, gyveni ir mokaisi. O visos smulkmenos: idėjos, įvykiai, jausmai, prisiminimai, lygtys ir planai yra surašyti ant geltonų lapelių ir sulipdyti ant sienos virš ekrano.

 

Po susimąstymo

Susimąsčiau apie Kopenhagą ir daug pasaulių.

{ Sidenote: Net keista apie tai rašyti, nes buvau pačioj Kopenhagoj. Dar visai neseniai. Viskas ok ten. Gal tik nepasisekė iš metro iškilt būtent prie makdonaldo ir krūvos šiukšlių, kurių kilmė susijusi su makdonaldu.}

Man pasirodė, kad Kopenhaga yra tas pats, kas ir daug pasaulių, tik pažvelgus iš kitos pusės. Realiai tai statau kavos tai, kuri supras kame čia replės, bet iš tikrųjų arba iškart aišku arba ne, tai neskatinu ieškoti.

Noriu prisiminti pats. Kaip galvodamas kiekvieną akimirką sukuriu po daugybę pasaulių, kuriuose nebežinau, ar esu aš, ar ne aš. Arba tai, kad kuriu tokius pasaulius, kad tikimybė man juose egzistuoti būtų tokia, kokios pats noriu. Bet ar aš galiu kurti tik norimus pasaulius? Tikriausiai ne, nes pasaulis, kurio aš nenoriu yra taip pat įmanomas, vadinasi turi egzistuoti daugybėje pasaulių. Jei kiekvienas pasaulis vienodai tikimas, tuomet nuo mano panorėjimui tikrovė niekaip nėra pavaldi.

O tai jau nėra triviali išvada. Aš, kuris čia sugrįši, suprask mane ir ištaisyk klaidą.

Būtent šiandien, gerbiamu nepriklausomu pažymėjimu, visuomet jūsų,
Dalykų Nekentėjas (Incidentally)

Du kačiukai.

Viskas labai paprasta. Yra du kačiukai. Vienas kačiukas viename dideliame miestelyje, kitas kitame dideliame miestelyje. Pirmasis mėgsta vištieną, o antrasis vištienos nemėgsta. Kai jie guli ant žolytės vasarą arba ant šiltos sofos lietingą rudenį, jie svajoja kaip gražu būtų išbėgti į kitą pusę kiekvienas savo gatvės, ten, kur auga kitokia žolė ir daug visokių augalų bei paukščiukų medžiuose. Šiandien vienas iš tų kačiukų nuskendo puspilniame kibire dyzelio.

Nes nugalėtojų jau niekas neteis

Bet teisia. Rezultatas netenkina. Žaidimas negražus, blogas. Varžovas per silpnas susenusioje atmintyje ir per stiprus aikštelėje. Taip ir būna nežinantiems ir negarbingiems. Jų požiūris pražudys juos. Gal ir visą tautą, kaip ten sako… Bet apie tai pakalbės kiti.

Apie viską trumpai.

Dažniausiai rašau išplėstai. Dabar rašysiu trumpiau. Prasidėjo mokslai, nes pirmadienis. Paprastumas čia geriau už tradiciją.

Dvi savaitės Lunde. Minkštas nusileidimas. Patogi kelionė. Tikrai patiks. This is butter. This is milk. Taktinis ibuprofenas. Didelė eilė. Dar viena didelė eilė. Ir dar viena. Kaip švaru. Afigenas gaisrininkas. Ok nėra stabdžių. Trūksta šviesų, bet sueis. Tjena. Ji stovi ant stalo. Jiems vienodai. Vad det bra så? Sorry?! Belekoks parkas. Sukryžiuok kojas. DŪDZ! ... ŠHEET! Reikia prisipūst padangą. Ok, done. Smulkmenos rūpi nelabai laimingam žmogui. Gal dėl to ir... ? Ok, confirmed čiolės. Man tai smulkmenos. Aš neteisus, bet laimingas. Heal the world! Make it a better place! Per daug informacijos. Aną sykį daug kalbėjau. Dabar paklausysiu. Kitą dieną atsipirko. Dalykai netvarkoj. Reikia meetingo. Buvo meetingas, dalykai tvarkoj. Atvarysiu už pusvalandžio. Hey, guys. Čia daug olandų ir vokiečių. Ok, bėgam. Vad det bra så? Ja, tack. Achievement unlocked. Seniai nevalgiau mėsos. How are you supposed to...? Don't worry. Ok. BBQ, why not? Nežinau, ką nusipirkt. Turim degtukų. Grįžau. O, turiu peilį. Can I...? Sure! Hm, vokietė. Beveik 9. Šiek tiek šalta, bet ne man. Ir ne kitiems. Apšviestas kelias namo. Vakaras ant dekio. Baltas vynas plastikiniame butelyje. Atsibudau. Nėra pagarbos vynui. Ir gausiai rūkančiam katalikui. Mes gerai susikalbėjom. And thanks. Labai laiku pasibaigė. Bet atrodo per anksti. Negaliu tvirtai nuspręsti.