Šiandien prisistatau kaip Liudvikas Liepa. Galbūt lėtas ir kuklus, truputį susimąstęs ir nusiminęs pakliūčiau jums pasirodyti. Arba pasipūtęs lyg koks standartizuotai aprūpintas turčiaus sūnus, kuris bet kaip pastatęs savo automobilį ant jums priklausančio šaligatvio krašto rėkia į ragelį ant tos kekšės ir barsto nuorūkas šilto pavasario vėjo judėjimo kryptimi. Eina čia viena senučiukė ir jau iš to raukšlėto žvilgsnio matau, kaip su pasigardžiavimu įsivaizduoja mane pragare degantį. Tokios pabaisos visad Dievu tiki, kaip jos netikės, juk neturi nei už ką, nei dėl ko gyventi, kad tik tas sūnelis mažiau alaus gertų ir marčios kumščiais neglamonėtų. Kita praeivių pora, mergina ir vaikinas, tokie du labai protingi, per daug protingi, kad tikėtų Dievu arba vienas kitą mylėtų. Kažkokie keisti žmonės. Dar du metus kartu vaikščios į tą pačią stotelę, kol ji neapsikentusi pakvies jį į tipo! pasimatymą, tipo iki bibliotekos kartu nueit, arba persikels kitur gyventi. Štai tau graži ir protinga. Graži tai tik po ta krūva pigių drabužių, kurie uždengia bet kokį norą, o protinga tik tada, kai reikia atsakinėti į tuos kvailus klausimus, kuriuos mokykloje užduoda ir apie savo motyvacija, tikslus bei svajones kalbėti. Nužvelgia mane abudu ir pavydi man gyvenimo, iš nepasitenkinimo akyse matosi. Kodėl aš negaliu ko nors gero visuomenei padaryti? Turiu važiuoti į plovyklą, nes iš namų išvarys, jei grįšiu su purvinu iksu. Rytoj turbūt turėsiu mamą vežti, kiek jau sykių sakiau, Jėzau, matau, kad nepadedi.
- tu manai, kad gali šitaip atrodyti? Darai man gėdą! Mes tau, žinok, moters nepirksime! Žinau aš ką tu galvoji apie tą Gabrielę. Pažiūrėk, kiek tu pinigų leidi ir ką tu pasiekei?! Tipo toks kietas, kad gali sau girtas po miestą trintis ir niekas nemato??!!
...
Voobshe ką ji supranta! Važiuoju pas Gabrielę, reikia ją paimt ir važiuot gerai išsitaškyt, jau po tokio šeimyniškumo man skauda visas smegenų dalis. Šiandien ji ryškiai raudona, be to matai maždaug ką gauni. Durna kaip avis, bet greit prigeria ir gali nors prie žaizdos dėti.
Bus tęsinys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą