Seniai negaliu žiūrėti tv, dabar jau ir laikraščiai neina. Išvis, žinios apie pasaulį pačios atbaidė mane nuo noro jas žinoti. Vatiniai, Verktiniai, Šauktiniai. Dabar nereikia domėtis, naujienos pačios lenda į akis. Spausk nuorodą, tėvynės išdavike! Primena man šeštą klasę, kur konservatyvių pažiūrų klasiokas, jei netyčia ateina į pamoką, tai tik ir ieško progos kieno nors seksualine orientacija suabejoti. Gal mano kelnės buvo per plačios, ar šukuosena ne ta, bet man nepatiko nei šešta, nei septinta, galiausiai ir aštunta klasė nepaliko prisimintinų įspūdžių. Galiausiai išdavęs tą mokyklą ir nutaręs ieškoti laimės kitur, pagaliau net pripratau prie to sveiko proto ir liberalios aplinkos. Tada ir nustojau žiūrėti TV. O dabar vat.
Bet geriau nežinoti to, ko paskirtis sukelti pasipiktinimą. Jei būčiau pakankamai tam nusiteikęs, galėčiau piktintis į valias. Galbūt netgi pagrįstai bei argumentuotai. Galbūt netgi pasiūlydamas netgi objektyviai geresnes alternatyvas. Ir ką? Sakė atstovybėje man, kad jeigu nebūtų to, ką ten pavadinau šūdų malūnu, tai mes netobulėsim. Siaurai žiūrint, skamba teisingai. Ir ką? Numosiu ranka. Nerūpi man. Klaidos kartosis. Eisiu geriau, pasidarysiu biudžetinę šventę. Pats sau vienas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą