Ludvyg p.3

Pasikeitė nuotaika. Tą popietę, jau besileidžiančiai saulei spiginant pro priekinį stiklą, neskubėdamas važiavau pro parduotuvę ir mano dėmesį akimirkai pagriebė didžiulis drabužių parduotuvės plakatas, ant kurio kažkas buvo užrašyta, bet aš tik pasukau galvą ir staigiu judesiu nuspaudžiau stabdį. Tuo metu išsiblaškiusi mergina žengė per trečiąją vadinamojo zebro liniją, kai čiuoždamas mano automobilis ją lengvai stumtelėjo ir parvertė ant asfalto.
Galbūt jau tada buvau šiek tiek atidėjęs, o gal ir niekas nebuvo pasikeitę, gal ir nevisai aišku. Tačiau žinau, kad mane pakvietė į gerų žmonių klubą. Kai eini į gerų žmonių klubą, tai aišku, kad turi būti geras žmogus.
Taip ir nepaklausiau kuo ji vardu, bet tarkim Emily.

Paaiškinimai: aš nesu aš; Emily yra Emily; 2+2=5; atidėjimas yra priešingas veiksmas dėjimui; laikas, įvykiai, jų dalyviai ir objektai nebūtinai turėjo būti tokie; šie paaiškinimai galioja ir pirmoms dviems dalims; paaiškinimai nepadės čia suprasti; ir svarbiausia: čia lyg ir nieko nėra paslėpta, nėra norima kažką pasakyti;

Ludvyg p.2

Tvinkčioja galva truputį. Pavienės smegenų ląstelės, tebetikėdamos demokratija, mėgina šį dar vis ganėtinai vėsų kovo rytą man ką nors įrodyti. Apie pusę devynių, kaip tik nuobodybės piko metu ofisų pelytės nusidevėjusiu nuo laikraščių mąstymu atlieka kasdienį kavos su naujienomis ritualą, retkarčiais ant gelsvų lapelių ką nors užsirašydamos. Televizorius rodo šlamštą. Nors argi kada kitaip buvo. Tuo metu giliai Indijoje mergaitės paskubomis siuva drabužius, kuriuos laisvalaikiu pirks tos graužikės biuruose. Radijas nustoja groti vos įjungtas ir panelė labai sexy balsu ima skaityti dienos aktualijas. Jeigu galima ką nors spręsti apie moters išvaizdą iš jos balso, tai pisčiau. Atsibunda Gabrielė. Šį rytą, jei prisimins, tai turbūt ne taip jau gerai. Na, bent jau gera vakar buvo man. Geriau paruošiu jai arbatos.

Bent jau į tuščius namus grįžau. Mirga akyse kažkodėl. Bijau rūkyti virtuvėj. Ai. Gerai, telefonas. Į mano laišką atsakė užsišikęs dėstytojas. Reikės pasiklausinėti, būtų lengvas tas trečias kursas jei ne kažkoks ožys, kuris matyt nori, kad jam savo žinias parodyčiau. Pasirodo, Mantui žadėjau važiuot su juo į Klaipėdą. Aš pavargau.

Aš gyvenu savo gyvenimą. Nekęskit manęs, pasikarkit visi.

Tikrai bus tęsinys.

Ludvyg p.1

Šiandien prisistatau kaip Liudvikas Liepa. Galbūt lėtas ir kuklus, truputį susimąstęs ir nusiminęs pakliūčiau jums pasirodyti. Arba pasipūtęs lyg koks standartizuotai aprūpintas turčiaus sūnus, kuris bet kaip pastatęs savo automobilį ant jums priklausančio šaligatvio krašto rėkia į ragelį ant tos kekšės ir barsto nuorūkas šilto pavasario vėjo judėjimo kryptimi. Eina čia viena senučiukė ir jau iš to raukšlėto žvilgsnio matau, kaip su pasigardžiavimu įsivaizduoja mane pragare degantį. Tokios pabaisos visad Dievu tiki, kaip jos netikės, juk neturi nei už ką, nei dėl ko gyventi, kad tik tas sūnelis mažiau alaus gertų ir marčios kumščiais neglamonėtų. Kita praeivių pora, mergina ir vaikinas, tokie du labai protingi, per daug protingi, kad tikėtų Dievu arba vienas kitą mylėtų. Kažkokie keisti žmonės. Dar du metus kartu vaikščios į tą pačią stotelę, kol ji neapsikentusi pakvies jį į tipo! pasimatymą, tipo iki bibliotekos kartu nueit, arba persikels kitur gyventi. Štai tau graži ir protinga. Graži tai tik po ta krūva pigių drabužių, kurie uždengia bet kokį norą, o protinga tik tada, kai reikia atsakinėti į tuos kvailus klausimus, kuriuos mokykloje užduoda ir apie savo motyvacija, tikslus bei svajones kalbėti. Nužvelgia mane abudu ir pavydi man gyvenimo, iš nepasitenkinimo akyse matosi. Kodėl aš negaliu ko nors gero visuomenei padaryti? Turiu važiuoti į plovyklą, nes iš namų išvarys, jei grįšiu su purvinu iksu. Rytoj turbūt turėsiu mamą vežti, kiek jau sykių sakiau, Jėzau, matau, kad nepadedi.

- tu manai, kad gali šitaip atrodyti? Darai man gėdą! Mes tau, žinok, moters nepirksime! Žinau aš ką tu galvoji apie tą Gabrielę. Pažiūrėk, kiek tu pinigų leidi ir ką tu pasiekei?! Tipo toks kietas, kad gali sau girtas po miestą trintis ir niekas nemato??!!
...

Voobshe ką ji supranta! Važiuoju pas Gabrielę, reikia ją paimt ir važiuot gerai išsitaškyt, jau po tokio šeimyniškumo man skauda visas smegenų dalis. Šiandien ji ryškiai raudona, be to matai maždaug ką gauni. Durna kaip avis, bet greit prigeria ir gali nors prie žaizdos dėti.

Bus tęsinys.