Pasigūglinti, kaip geriau bendrauti - Tai siūlo Tinder'is, kai susirandi match'ą ir atsidarai langą, kad parašytum.
O taip - aš tai iš patirties sakau. Šiaip, nedaug socializuojuos ir šiaip man Tinder'is apylengviu debilumu atsiduodavo. Ir tais žiemos rytais, kai šalta lipt iš lovos ir norisi nebent miegot arba žudytis, susapnavęs kokią mergaitę sau sakydavau, kad į tokias žemumas nepulsiu. Dalykai žinoma keičiasi. O aš, nors anaiptol neišsižadėjęs generalinės neapykantos galiausiai ėmiausi klaidžioti čiolių skelbimų labirintais. Aš pradėjau maigyti ragelį taip, kaip niekada anksčiau. Kad nepasimesčiau kaip šūdas uogienėje, susikūriau šiokius tokius guideline'us:
*naudojimosi gairėms reiktų kokių 40 eilučių kodo, kurį pašalinau*
*pašalinau ir radinių klasifikaciją. Toms gamtos gerybėms sugrupuoti vėlgi reiktų atskiro plataus rašinėlio*
Esant reikalui kurį nors iš pašalintų dar publikuosiu.
Rezultatai:
1. Feh. Internetas stumia, kad įprasta vaikino taktika yra laikinti viską ir rinkti max match, rašyt visom ir ieškot lengviausio kelio. Ok, aš 70% praspaudžiu iš pirmos nuotraukos.
2. 2 sutapimai per vieną parą. Dvigubai daugiau, nei tikėjausi. Nulis būtų liūdnokas, nors labai sąžiningas rezultatas. Tai turiu dabar dvi. Ir jau praktiškai turiu du reject'us.
Naujas achievement:
Surinkt 100 rejectų! Tada būsiu labai pasitikintis savimi, kai man bus specialiai px, ar ne? Šiaip tai nafik šito reikia, bet nors įdomu. (Arba ne taip jau ir įdomu.)
Papildyti rezultatai. Negavau šimto rejectų. Ir dar buvau susitikęs su viena mergina! Bent jau to faktas nenuginčijamai egzistuoja. Pats susitikimas (nepainiokite su pasimatymu) buvo tokia nuobodumo aukštikalnė, kad aš oficialiai alpinistas dabar. Toks pokalbis būtų pakenčiamas kokioj konferencijoj, kai nori prie kavos pakalbint patikusią pranešėją (išskirtinai patikusio pranešimo atveju). Galvoju, kad tuo tik sau įrodžiau savo socialinių įgūdžių lygį, kuris pramušęs grindyse skylę gyvena devyniais aukštais žemiau už mane. Ten kur jokia šviesa neprasiskverbia (nebent hard x-ray ir gamma). Tarsi tuo dar kadais buvo pagrindo abejoti. (Nebuvo.)
Pasirodo svarbiausia išvada yra ta, kad Tinderis nėra tokia skylė ir ten yra menki procentai fainų žmonių. Bet jų egzistavimo faktas neabejotinai nustatytas (!) ir gauti rezultatai nuoseklūs bei pakartojami (!).
Iš to seka mano patarimas kiekvienam nemylinčiam žmogui: mėginkite, ieškokite, gūglinkite kaip nesusimauti, ir per neapibrėžtą laiko kiekį jūsų seksualinio gyvenimo kokybė šoktels į neįsivaizduojamas aukštumas, apie kurias nė nesvajojote.
Stumyklos darbo laikas ateina į pabaigą.
Įsimintiniauso pavasario, kuris, tarkime, prasidėjo.
2017 m. gegužės 16 d., antradienis
2017 m. vasario 11 d., šeštadienis
Apie drabužius. Čia rimtai
Opaaa, bičiuliai, kalendorius artimiausiu metu žada 14 dieną, kuri tikrai nėra valentino diena, nes Valentino diena buvo spalio 4 pernai, kai Valentinas nedavė Andriui dolerio.
Paprastai čia būna dviejų tipų žmonės: pirmojo tipo ir antrojo tipo. Konkrečiau tai vieni dabar laužo galvas, kaip antradienį nenuvilt savo partnerių, o kiti šitos dienos nesureikšmina. Tarp antrųjų dar yra potipis tokių, kurie verks į pagalvę dar ir kelias naktis po to. Bet ok, jie turi tokią teisę ir iš jų aš nesišaipau.
Kažkam visgi bus šventė, nes tądien bus šilta ir užsikurs visi dyzeliai (kas neturit dyzelio, visada yra Horn disel - +6%, kad būsit laimingi).
Kartais tarp žmonių pasitaiko tinklaraščių autoriai. Ir jie, o dabar ir aš, kaip nors reguliarų savo rašymą pritempia prie šitos progos. Pavyzdžiui, pasiūlo makiažo ar drabužių derinių. Aišku, dažniausiai tai merginų dalykas. Bet visgi, kas nutiktų, jei aš pagalvočiau apie keletą derinių bičiukams, nes nors šitų statistiškai daugiau ir jie turi daugiau matematinių šansų rasti sau porą, vistiek tarp jų pilna netikšų, kurie šiaip - faini žmonės, bet tai varžtelio, tai sagos trūksta.
Juk niekas nemato, kad tu fainas žmogus, jeigu tau sagos trūksta!
Pirmasis derinys. Ir paskutinis, nes kam jų reikia daugiau? Iš apačios: batai, kelnės (raskit diržą, kuris tinka prie batų - tai kindof svarbu), marškiniai ir švarkas. Batų nesimato, nes aš kambaryje po galais. Bet akivaizdu, kad tai juodi odiniai batai. Nes diržas.
Taip, mums lengva. Čia realiai gali būti ir kitokie marškiniai, kelnės ar švarkas. Paprasta. Bet kai pabandai derint spintoj bet ką su bet kuo, kažkaip pasitaiko problemų. Pasidalinsiu tuo, ką išmokau per paskutinius keletą metų, kaip tikslingai susirinkt drabužių spintą. Taip šitą reikia planuoti kaip ilgalaikį dalyką. Tam netgi yra įrankių, kaip Cladwell.
1. Raštai. Būna gražių drabužių, kurie turi raštus. Bendrai, galima derinti smulkų raštą su stambiu raštu. Bet kai turi kelnes, švarką ir marškinius, tai kažkas turi būti vienspalvis, arba būsi margutis. Mano taktika rinktis kuo daugiau vienspalvių drabužių. Tai belekaip užkelia suderinamumą. Marškiniai dažniausiai būna raštuoti, tokių lengviausia rasti. Todėl visa kita iš esmės tegul būna vienos spalvos.
2. Dydis. Šitas turėjo būti pirmas. Nes tai svarbiausia. Vienas drabužis netinka tau ir derink ką nori - nieko neišeis. Tai nėra taip jau paprasta. Ypač prieš perkant kokį kostiumą ar švarką arba šiaip bet ką, verta pagooglint HOW "" SHOULD FIT? Pvz, kostiumas. Internetę pilna šitų.
3. Užrašai. Čia jau visiškai mano asmeninis pasirinkimas, bet mane jie užknisa. Aišku, automatiškai išvengiate užrašų, kai renkatės kelnes, marškinius ir švarką...
4. Kur viską rasti? Nėra vienos vietos. Bet ieškant tobulo dydžio, internetas atkrenta praktiškai. Todėl reikia aplankyti didelius prekybcentrius, kuriuose šiaip ar taip būnate, jei mieste gyvenat. Net jei jums tai ir nepatinka. Man irgi nepatinka. Bet vieną dieną atsidėjus matavimosi maratonui galima iš esmės penkiems metams žinoti, kur eisi, o kur - ne. O tada, svarbu neskubėti. Jei niekas netinka - tai ir neperki nieko. Todėl gera taktika yra reguliariai aplankyt žinomas vietas ir atsinaujinti drabužius, kol dar neskubi.
Paprastai čia būna dviejų tipų žmonės: pirmojo tipo ir antrojo tipo. Konkrečiau tai vieni dabar laužo galvas, kaip antradienį nenuvilt savo partnerių, o kiti šitos dienos nesureikšmina. Tarp antrųjų dar yra potipis tokių, kurie verks į pagalvę dar ir kelias naktis po to. Bet ok, jie turi tokią teisę ir iš jų aš nesišaipau.
Kažkam visgi bus šventė, nes tądien bus šilta ir užsikurs visi dyzeliai (kas neturit dyzelio, visada yra Horn disel - +6%, kad būsit laimingi).
Kartais tarp žmonių pasitaiko tinklaraščių autoriai. Ir jie, o dabar ir aš, kaip nors reguliarų savo rašymą pritempia prie šitos progos. Pavyzdžiui, pasiūlo makiažo ar drabužių derinių. Aišku, dažniausiai tai merginų dalykas. Bet visgi, kas nutiktų, jei aš pagalvočiau apie keletą derinių bičiukams, nes nors šitų statistiškai daugiau ir jie turi daugiau matematinių šansų rasti sau porą, vistiek tarp jų pilna netikšų, kurie šiaip - faini žmonės, bet tai varžtelio, tai sagos trūksta.
Juk niekas nemato, kad tu fainas žmogus, jeigu tau sagos trūksta!
Taip, mums lengva. Čia realiai gali būti ir kitokie marškiniai, kelnės ar švarkas. Paprasta. Bet kai pabandai derint spintoj bet ką su bet kuo, kažkaip pasitaiko problemų. Pasidalinsiu tuo, ką išmokau per paskutinius keletą metų, kaip tikslingai susirinkt drabužių spintą. Taip šitą reikia planuoti kaip ilgalaikį dalyką. Tam netgi yra įrankių, kaip Cladwell.
1. Raštai. Būna gražių drabužių, kurie turi raštus. Bendrai, galima derinti smulkų raštą su stambiu raštu. Bet kai turi kelnes, švarką ir marškinius, tai kažkas turi būti vienspalvis, arba būsi margutis. Mano taktika rinktis kuo daugiau vienspalvių drabužių. Tai belekaip užkelia suderinamumą. Marškiniai dažniausiai būna raštuoti, tokių lengviausia rasti. Todėl visa kita iš esmės tegul būna vienos spalvos.
2. Dydis. Šitas turėjo būti pirmas. Nes tai svarbiausia. Vienas drabužis netinka tau ir derink ką nori - nieko neišeis. Tai nėra taip jau paprasta. Ypač prieš perkant kokį kostiumą ar švarką arba šiaip bet ką, verta pagooglint HOW "" SHOULD FIT? Pvz, kostiumas. Internetę pilna šitų.
3. Užrašai. Čia jau visiškai mano asmeninis pasirinkimas, bet mane jie užknisa. Aišku, automatiškai išvengiate užrašų, kai renkatės kelnes, marškinius ir švarką...
4. Kur viską rasti? Nėra vienos vietos. Bet ieškant tobulo dydžio, internetas atkrenta praktiškai. Todėl reikia aplankyti didelius prekybcentrius, kuriuose šiaip ar taip būnate, jei mieste gyvenat. Net jei jums tai ir nepatinka. Man irgi nepatinka. Bet vieną dieną atsidėjus matavimosi maratonui galima iš esmės penkiems metams žinoti, kur eisi, o kur - ne. O tada, svarbu neskubėti. Jei niekas netinka - tai ir neperki nieko. Todėl gera taktika yra reguliariai aplankyt žinomas vietas ir atsinaujinti drabužius, kol dar neskubi.
2017 m. sausio 18 d., trečiadienis
Kas ko negali mušti?
Rašau aktualia tema.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų statymo pataisos, pripažinsiu, manęs detaliai nedomina. Teisinius dalykus privalo išmanyti teisės kūrėjai, jų pareiga tinkamai pataisas rengti, balsuoti už arba prieš jas, diskutuoti tam, kad jos būtų geresnės ir suprantamai bei laiku informuoti visuomenę. Kaip ten sekasi, irgi čia nerašysiu, nes ne tai man svarbu ir šiaip yra kam apie tai rašyti.
Taigi, kas man svarbu. Čia gali kilti ir mintis, kad man niekas nėra svarbu ir tegul rytoj pasaulis griūva - skrudinam popkornus. Tai, žinoma - variantas, bet gali ir geriau būti. Įstatymai yra būtinai reikalingi, nes yra žmonės - šiknaskylės ir nieko negirdi, kol kas nenubaudžia. Aš aišku, negaliu žinoti visų įstatymų (o, kad žinočiau detaliai bent vieną…), bet aš dar ramiai gyvenu, turiu savo vertybes (SIDENOTE: nerašykite facebook'e VERTIBES ir šiaip ilgąsias/ trumpąsias balses rašykite, kur įprasta pagal jūsų žinias. Neaiškinsiu kodėl kviečiu taip elgtis, tai jei nesutinkat, nekreipkit dėmesio.) ir kol kas jokiems ginčams spręsti, įstatymų neprireikė. Gal ir neprireiks. Be to, matoma dauguma intelektualių (čia subjektyviai) žmonių, kurie irgi puikiai gyvena elgdamiesi pagal kokias supaprastintas taisykles, o kur šios nesiekia - sveiku protu susigalvoja taisyklę ir to pakanka.
Būna, kyla diskusijų, ginčų. Pavyzdžiui, kaip galima auklėti vaiką? Ar galima duot vieną gerą ir taip atkreipti dėmesį, kad kažko negalima daryti? O, tai čia, žiūrėkit, tas pats, ką aprašiau anksčiau, kad esmėj tik idiotai šitaip nuo nusižengimų atgrasomi. Čia rašau tik dėl to, kad įdomi išvada gaunasi. jei auklėjančiojo tikslas - kad vaikas nenusižengtų - tai taip, vienas geras gali suveikti. Bet tada jo negalima vadinti auklėjančiuoju, nes vaikas - gaunasi - idiotas jo pačio iniciatyva ir auklėjamasis procesas žlunga neprasidėjęs.
Dar įdomesnis klausimas. O ar galima vaikams mušti tėvus? Grįžta tėvukas prisprogęs namo ir tada vaikas irgi galvoja - gal reikia pasinaudoti proga, nes tuoj nugrius ir gulinčio jau nebegalima. Aišku, čia tas pats - niekas nestos ginti girtaujančių tėvų - gali ir gulintį suspardyt - rankos nespaus, bet ir blogu žodžiu neminės. Bet jei vaikas nėra idiotas, tai supras, kad nors ir nebaus niekas, tai nereiškia, kad galima. Tiesa, iš kur girtaujančioj šeimoj intelektualus vaikis - štai ir mįslė.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų statymo pataisos, pripažinsiu, manęs detaliai nedomina. Teisinius dalykus privalo išmanyti teisės kūrėjai, jų pareiga tinkamai pataisas rengti, balsuoti už arba prieš jas, diskutuoti tam, kad jos būtų geresnės ir suprantamai bei laiku informuoti visuomenę. Kaip ten sekasi, irgi čia nerašysiu, nes ne tai man svarbu ir šiaip yra kam apie tai rašyti.
Taigi, kas man svarbu. Čia gali kilti ir mintis, kad man niekas nėra svarbu ir tegul rytoj pasaulis griūva - skrudinam popkornus. Tai, žinoma - variantas, bet gali ir geriau būti. Įstatymai yra būtinai reikalingi, nes yra žmonės - šiknaskylės ir nieko negirdi, kol kas nenubaudžia. Aš aišku, negaliu žinoti visų įstatymų (o, kad žinočiau detaliai bent vieną…), bet aš dar ramiai gyvenu, turiu savo vertybes (SIDENOTE: nerašykite facebook'e VERTIBES ir šiaip ilgąsias/ trumpąsias balses rašykite, kur įprasta pagal jūsų žinias. Neaiškinsiu kodėl kviečiu taip elgtis, tai jei nesutinkat, nekreipkit dėmesio.) ir kol kas jokiems ginčams spręsti, įstatymų neprireikė. Gal ir neprireiks. Be to, matoma dauguma intelektualių (čia subjektyviai) žmonių, kurie irgi puikiai gyvena elgdamiesi pagal kokias supaprastintas taisykles, o kur šios nesiekia - sveiku protu susigalvoja taisyklę ir to pakanka.
Būna, kyla diskusijų, ginčų. Pavyzdžiui, kaip galima auklėti vaiką? Ar galima duot vieną gerą ir taip atkreipti dėmesį, kad kažko negalima daryti? O, tai čia, žiūrėkit, tas pats, ką aprašiau anksčiau, kad esmėj tik idiotai šitaip nuo nusižengimų atgrasomi. Čia rašau tik dėl to, kad įdomi išvada gaunasi. jei auklėjančiojo tikslas - kad vaikas nenusižengtų - tai taip, vienas geras gali suveikti. Bet tada jo negalima vadinti auklėjančiuoju, nes vaikas - gaunasi - idiotas jo pačio iniciatyva ir auklėjamasis procesas žlunga neprasidėjęs.
Dar įdomesnis klausimas. O ar galima vaikams mušti tėvus? Grįžta tėvukas prisprogęs namo ir tada vaikas irgi galvoja - gal reikia pasinaudoti proga, nes tuoj nugrius ir gulinčio jau nebegalima. Aišku, čia tas pats - niekas nestos ginti girtaujančių tėvų - gali ir gulintį suspardyt - rankos nespaus, bet ir blogu žodžiu neminės. Bet jei vaikas nėra idiotas, tai supras, kad nors ir nebaus niekas, tai nereiškia, kad galima. Tiesa, iš kur girtaujančioj šeimoj intelektualus vaikis - štai ir mįslė.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)