Savaitėlės apibendrinimas

Kaip ir tikriausiai kiekvienas kenčiantis dėl nuosavos nuomonės turėjimo, vėl imuosi rašymo, užuot taikiai geiminęs arba partinęs, kaip ir gerbiamieji už lango. Tikriausiai šią savaitę skaičiau gan daug spaudos ir visai daug mokslo. Spaudos galėčiau ir neskaityti, galbūt net norėčiau, bet kurgi dingsi. Ir ne, penki-šeši šimtai kilometrų nuo Lietuvos veikiančio interneto kryptimi nieko nekeičia. Ir žinoma FB, kur kiekvieną dieną mėginu būti pasiekiamas, neleidžia užmiršti pasaulio. 

Kadangi pasaulis man per visus info-kanalus rodomas toks, kokį reikia rodyti europiečiams, tai specialusis dėmesys - žinoma - Prancūzijai. 

Gaila, kad žmonės dar nesugyvena taikiai. Atrodo jau pas mus, šalyse su gana stipriomis ekonomikos sistemomis, problema pamažu išnyksta. Viskas gerai,  jei niekas nėra išnaudojamas dėl šios gerovės. Gal mergaitės giliai Azijoje siuvančios mums drabužius, gal šiaip viščiukai. Sako, kad įvairių rūšių vegetarai, veganai net ir apie tai pagalvoja. Tai dėl jų gerovės niekas nenukenčia? Tikriausiai vistiek nukenčia, tik jau nelengva atsekti. Kada nors gal visi atsisakysime vargšelių mėsytės ir mylimų kotletukų kilmė bus nežinoma, bet pasikliaujamai neviščiukinė. Bet pradžiai išmokykime tuos, kurie šventai tiki, kad jie privalo ką nors smurtu įrodyti. Būtų tai tie, ką vadiname ISIS arba bet kas prieš tai ar po to, menkai skiriasi. Nežinau, ką daryti, bet šaudyti atgal galima per amžius veltui. Reiktų geresnio būdo.

Pavyzdžiui, Igoris. Grėsmė - didžiulė, bet pavojingumas minimalus. Grobis buvo per daug pavojingas tiek jam tiek aplinkiniams. Tai ir atsikratė juo. Žinoma, galvų riedėjimo procesas nėra išvengiamas po tokių įvykių. Bet čia žiniasklaidos ir politikų prikolai. Negali eiliniai pareigūnai neklysti, negali ir politikai, negali ir žiniasklaida. Vidaus reikalų ministras turi elgtis kaip krepšinio treneris po čempionato. Klausimai tie patys, pasiūlymai irgi. 

Mano pasitikėjimas šalies policija tikrai išaugo, nors kiekvienu atskiru pareigūnu pasitikėjimas gal šiek tiek ir sumenko. Bet tikriausiai taip geriau, nei atvirkščiai. Ir aišku, sąmokslo teorija susieja šį įvykį su T. Vidmanto "Gautu iškvietimu". Tai jis suorganizavo nemokamas ir labai tikroviškas pratybas sostinės pareigūnams, kad filmo anonsas iššautų taip, kaip neiššovė - kas? AKSU? Žiniasklaida nesutaria dėl automato modelio, o aš per daug nesidomėjau. Laukiu nesulaukiu, expectations are high. Gaila, nebūsiu Lietuvoje, kai pradės rodyt. Kaži kada pamatysiu. Tikriausiai pirma teks pamatyt begales skirtingų nuomonių. Et.

Merginos už lango toliau klykia (bičų balsų dažniui sienos labiau atsparios?). O aš pasiekiau gana gerą susikaupimo lygį šią savaitę. Dabar atėjus į mano kambarį ir pasakius kad ir geriausią savaitės prikolą, jokios reakcijos nesukelia. Todėl geriau iš anksto įspėti. Būtent šis susikaupimas padeda man įrodyti, kad Rezerfordo sukurtas atomo modelis neveikia. Galbūt kaip tik mokotės apie tai. Tikrai liūdnas pasaulio modelis. Kiekvienas atomo branduolys traukia į save besisukančius elektronus. Jie vemia vaivorykštėmis, taip netekdami visos turimos energijos (arba nevisai, dar nerandu kaip tai įrodyti) ir nukrenta į branduolį dideliu greičiu. Pasaulio pabaiga. Arba medžiagos pabaiga, jei taip tiksliai. 

Kaip žinia, dabar pats tikėtiniausias laikas pulti į neviltį. Šiemet, matyt, praleisiu, nors pagal viską, galėčiau pradėt jau nuo rytojaus, arba nuo artimiausios darbo dienos. Gerai, kai nieko nereikia daryti. Tiesiog miegi, gyveni ir mokaisi. O visos smulkmenos: idėjos, įvykiai, jausmai, prisiminimai, lygtys ir planai yra surašyti ant geltonų lapelių ir sulipdyti ant sienos virš ekrano.