Neapykanta dalykams ir žmonių prikolai

Nors pavadinimas tai siūlytų, neturėtų šis įrašas būti kupinas neapykantos. Tai tikrai nėra pojūtis, dėl kurio šitai rašau.

Galiausiai, ką tik sutikome Naujuosius metus. Skamba lyg didelis įvykis, kuris nėra didelis man, bet aš prastai reprezentuoju savo amžiaus ar šiaip žmones. Šis tarsi nusivylimas įprastomis šventėmis nereiškia mano pesimizmo. Man kiekviena diena tokia graži ir ypatinga kaip šiandien. Dėl to kažkuria prasme esu susižavėjęs pasauliu ne ką mažiau, nei, manytina, kad didžioji dalis žmonių populiacijos. Mano susižavėjimas tėra labiau išskirstytas laike.

Dabar apie tai, kodėl ir kaip nusipelniau būti Dalyku Nekentėju. Pirminė kaltė tenka mano menkam reprezentatyvumui savo amžiaus grupėje (ir vėliau tai galima apibendrinti bet kokiam amžiui). Tie žmonės mėgsta bendrauti, draugų kompaniją, šiek tiek alkoholio, pajuokavimų, vieną kitą žaidimą. Taip jie tampa atviresni ir tai juos šiek tiek suvienija. Kai groja mėgstama muzika, esi geroje kompanijoje, išgeri truputį vyno ir štai jūs šokate, linksminatės. Jūs, bet ne aš. Žmonių prikolai, aš sakau, lyg man tai negaliotų. Lyg aš nebūčiau žmogus, nes tai, kas įprasta kitiems, man nenormalu. Nenormalu ne tuo, kad nesuprasčiau ar smerkčiau tai – juk suprantu ir nesmerkiu. Bet pats nesu toks. Galiu iki paskutinės detalės suvokti, kodėl ši muzika priverčia jus judėti ir lygiai taip pat galėtų priversti judėti mane. Bet ne. Lyg detalės man trūktų.

Žinoma, nors nėra akivaizdu. bet jokiu būdu nesu šiuo požiūriu išskirtinis.Tokių žmonių yra daugybė, bet mes nesusirenkam kartais visi į vieną vietą, kad būtų galima nustatyti, kiek mūsų yra. Mes mėgstame turėti daug asmeninės erdvės. Kartais labiau psichologiškai, nei fiziškai.

Grįžtant prie etiketės, tikriausiai įprastai atrodau ir elgiuosi lyg būčiau atviresnis ir malonesnis žmogus. Galbūt net norėtum su manimi susipažinti. Todėl kalbėdamas apie žmonių prikolus galiu kiek nustebinti ir staiga atsiriboti nuo savo pirminio įvaizdžio. Tuomet būtent matote mane kaip Dalykų Nekentėją. Galima tikėtis mano gana žmogiškos reakcijos ir štai jos nėra. Ten, kur kiti turi aiškų emocinį atsaką, aš galiu absoliučiai nesureaguoti. Supykę žmonės dažnai elgiasi taip pat kaip aš, tik jų galvose emocijų tikrai netrūksta. Bet iš šalies argi atskirsi…

Taigi, labai tikėtina, kad nebūsime draugais. Šiek tiek gaila, bet kiekviena įvykių seka, kuri tai lemtų yra itin menkai tikėtina.