2016 m. sausio 12 d., antradienis

Tuoj vėl dingsiu

Умом Россию не понять,
Аршином общим не измерить:
У ней особенная стать —
В Россию можно только верить.
Kartais rezultatas rūpi, kartais ne dėl rezultato lošiam. Ypač jei beer pong'ą (N-14). Tada mielai ir iš grupės turnyro mieliau neišeiti į atkrintamasias… Kartais draugai neateina sužaisti, nes jie neturi laiko. Išvis, žmonės sako, šiais laikais mažai visi turi laiko. Skuba dalbajobai, skuba sumanieji. Tūlas pilietis ieško laiko kaip ir ieško meilės. Visai be vilties – ieško laiko meilei. Netikėtai perskaičiau įdomų pastebėjimą, kad daugelis laiškų (ant popieriaus parašytų, nenustebkite) pradedami pasiaiškinimu, kodėl siuntėjas taip ilgai užtruko jį rašydamas. Negailestingoje tikrovėje egzistuojantys rytiniai kino seansai sėkmingai griauna dirbančios ir skubančios liaudies paveikslą. Truputis skaitomojo džiaugsmo, kol atlieki kalbos vertinimo testą. Optimizmo kupiną tokį. Galėtų būt ir ilgesnė skaitymo dalis, nes kitkas nuobodu buvo.

Kai buvau jaunesnis, man labiau rūpėjo dalykai. Taip būna žmonėms. Kiekviena smulkmena sukeldavo mano rūpestį. Kalėdos, Naujieji Metai, Kūčių vakaras su dvylika (!) gardumynų (ir vėl žuvis) ant stalo. Žiūrėdavau pro langą į byrantį sniegą ir klausydavausi Tegul Sninga. Tada buvo stebuklai. Dabar stebuklų nėra. Sėdime ryte, žvelgiame virš kompiuterių pro langą į ant asfalto verčiamą sniegą ir nekenčiame. Dabar akys ieško kavos, krūtinių, netinkamai stovinčių automobilių ir internetinio jovalo, kuris kaip socialinė košė įkalintam protui kasdien nustatyta tvarka sumaitinamas.
Neretai praeidamas nužvelgiu prie picų punkto susispietusią publiką ugdymo įstaigoje ir atrodo jie man tokie nerūpestingi. Tarsi jaunieji žmonės, kurie tiki Kalėdų seneliu, kas yra tas pats, kas tikėti tuo, kad kas nors pasaulyje jiems yra pažadėta arba bus, jei/kai šie nusipelnys to. Čia lyg tie, kurie tikisi, na, kad turi pasisekti tą egzaminą išlaikyti. Lyg tie, kurie už mėnesio manys, kad egzistuoja vienas žmogus pasaulyje, sumedžiotas nuogo arčerio specialiai jiems ir jų gyvenimo paskirtis esanti šį grobį suieškoti ir užregistruoti radinį valstybės įstaigoje bei nematomo prižiūrėtojo namuose. 

Ir kaip beatrodytų man, kad ant aukštų kopėčių pasilipęs matau minėtą populiaciją, koks skaudus nusimato kritimas, kai apvirtus kopėčioms gulėsiu dužusia širdimi ant tų grindų, kurias šie trypia naujais bateliais su akcija. 

Pasikalbame kartais tarsi turguje. Kokie mieli Andriukas su Ievute. Gražiai atrodo kartu, ar ne? Nežinau, ką būtent galvoju apie tai, nu bet sakykim keturi mėnesiai, ką manot? Manote, kad aš Dalykų Nekentėjas. Nejau du pragmatiški piliečiai staiga nutarė, kad apie tai galvoti žiauru. Pamėginki jos neįskaudinti tuos kelis mėnesius.{Įtariu nepavyks, bet viskas bus gerai} Tavo nuomone, kol jos nepakeitei, ji yra nuostabiausia mergina pasaulyje. Ir tai visai graži žmonių savybė. Ech tie žmonės, lėtai ugdosi.

Šeštadienį lėktuvas. Štai koks aš susijaudinęs dėl naujos vietos, žmonių, patirties, įspūdžių! Klausau muzikos teksto ir geometriškai įsivaizduoju, koks tai absurdas. Bet nenustoju žavėtis muzika. Žinau žinau, kad už pinigus nenusipirksi vaizduotės. Bet gali nusipirkti kelias GeForce GTX 980…



Pastaba: tekste minėti asmenys yra išgalvoti ir galimi atitikmenys realybėje, gyvi ar mirę, yra visiškai atsitiktiniai. Teksto autorius stengiasi išvengti neigiamo poveikio aplinkinių viltims, sėkmingai žlungančioms ir be jo pagalbos.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą