Iš visos galybės dalykų, kurie praeina pro mano facebook naujienų srautą, kiekvieną dieną bent po kelis kartus susilaikau nuo komentaro parašymo. Bet vistiek norisi parašyti, dėl to būsiu parašęs čia, kur beveik niekas neskaitys, o aš jausiuosi išsakęs ką norėjau.
Štai jums antraštė: Lukiškės: vieta, kur darbuotojai pamiršę žmogiškumą. Tikriausiai nueitų kaip koks šlamštas, į kurį nereikia kreipti dėmesio, išskyrus galbūt tam tikras institucijas, kurios už kai ką atsakingos.
Bet šiandien apie tai turi sužinoti kuo daugiau žmonių matyt. O tie žmonės turi nuomones. Arba kaip dabar kartais įprasta, nuomonę. Nes visi kurie nepritaria nuomonei, yra laikytini neprotingais ir nuomonę turėti neįgaliais. Visuomenė tam randa žodžių. Kai kuriuos gal ateityje teks net į žodynus įtraukti.
Komentaras: Nes visi Lukiškėse sėdintys recidyvistai, žudikai, prievartautojai,<...> už tokį savo žmogiškumą jie nusipelno 5* kurorto aptarnavimo ir sanatorijos paslaugų. Prabilo inteligentė žmogaus teisių gynėja.
Kai pradėjau skaityti straipsnį, supratau, kad turėjau to nedaryti kaip ir to tikriausiai nedarė tas, kuris originalų komentarą parašė. Ten buvo rašoma apie darbuotojų elgesį lankytojų atžvilgiu, net ne pačių kalinių.
Net jeigu ten ir būtų parašyta apie kalinius, komentaro autorius įvardijo nebent, kad arba ten gi visi nekalti sėdi, ką tu kalbi arba kiekvienas yra žiauri visuomenės atmata, kuri žmogaus teisių nenusipelno(?) Aš nors ir nuoširdžiai nežinau nė trupučio apie ten kalinčius nuteistuosius, manau, kad tikriausiai egzistuoja ir ne vienas variantas tarp šių dviejų.
Jeigu nuteistajam atimta laisvė, tai dar pilnas Konstitucijos antrasis skirsnis prirašytas žmogaus teisių, kurios nėra atimtos ir atimtos būti negali. Keista, kad visuomenė galėtų pateisinti nežmogišką elgesį su kaliniais. Tačiau tai yra žinomas reiškinys, gerai pavaizduotas Stenfordo kalėjimo eksperimente. Yra ir filmas Das Experiment (2001). Tai yra realu, kad kalėjimo administracija gali prarasti moralę, tačiau tai yra problema, kurios jokiu būdu negalima pateisinti ar toleruoti.
Galiausiai, nepaisant to, ką komentaro autorius norėjo pranešti visuomenei, šiek tiek tautinio sarkazmo reikėjo skirti ir straipsnio/minties autorei. Čia lyg dar sykį žmogaus teisių buvimu besipiktinantis, jis atsikerta dar ir pačiam žmogui, kad ir kas jis būtų. Tokie nepakantūs ir kerštingi mes pamažu savo pasaulėžiūra grįžtame į viduramžius dar gerai nesuprasdami kaip labai šito nenorime.
Gali pritarti jam ir būsi mldc, arba gali mėginti paprieštarauti. Tuomet tavo mintys galimai bus ignoruojamos, o jau apie tavo asmenybę ką nors blogo pasakyti tikrai rasis. Nes bukaprotiškumas valdo internetą. Net ir protingi žmonės mėgsta tuos komentarus. Net ir šiaip protingi žmonės virsta bukapročiais. Dažniausiai neilgam, bet…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą