2015 m. liepos 30 d., ketvirtadienis

Kai toliau nosies nesimato

Šiaip – kartais atrodau kaip nelabai supratingas žmogus. Kur vienam ir taip aišku, aš stoviu pasimetęs ir galvoju kaip retardas ką daryti. Žinoma, kad slepiu tai. Tik žinodami arba atsitiktinai atspėję mano silpnąsias vietas jūs galėtumėte sukurti man tokią situaciją.

Skaitydamas spaudą ir šiaip sužinodamas naujienas iš įvairių šaltinių šiek tiek nustembu, kaip aš visko nežinau ir nesuprantu. Įžeidimų karas komentaruose nepadeda nieko suprasti. Tik liūdna. Ypač kai rašo tie, kurie turi neblogą reputaciją. Galiausiai turbūt niekas nebeturės geros reputacijos.

Apie mane galima pasakyti, kad nematau toliau savo nosies. Apie jus taip pat. Beveik viskas, ką žinome apie pasaulį yra pasitikėtinai padėta smegeninėn kitu būdu nei tiesiogiai pamatyta savo akimis.

Gerai pasakyta apie moksleivius, kurie mokydamiesi savo mokykloje yra tarsi šiltnamyje, kur atrodo, kad visas pasaulis yra toks, kokį ten jį stengiamasi parodyti. Vėliau moksleivis baigęs mokyklą tarsi ištrūksta į laisvę, atrodo, kad pamato pagaliau pasaulį, kas yra, kad iš tikrųjų jis tik yra daug didesniame šiltnamyje.

Kaip neįdomiai tai skamba, bet kai vis geriau supranti, kaip žiauriai nieko nežinai, tie, kurie turi savo nuomonę, atrodo kaip blefuojantys žaidėjai. Tokie, na, neprotingi. Sunku dažnam, tiesa, susitaikyti su nežinojimu. Daug lengviau, atrodo, yra žinoti. Net jei iš tikrųjų ir nežinai.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą